Keičiasi šilumos paskirstymo tvarka

        Nuo 2017 m. rugpjūčio mėn. įsigaliojo Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau - Komisijos) patvirtinti nauji šilumos paskirstymo metodai (VKEKK 2016 06 13 nutarimas Nr. O3-178). Už 2017 m. rugpjūčio mėn. sunaudotą šilumą gyventojams sąskaitos bus formuojamos pagal minėtus metodus, kuriuose yra esminių pakeitimų. Pažymėtina, kad skaičiuojant (skirstant) butų savininkams šilumos kiekį, skirstomas tik tas šilumos kiekis, kurį suskaičiuoja kiekvieno daugiabučio namo šilumos punkte įrengtas šilumos kiekio skaitiklis. Dėl naujų šilumos paskirstymo metodų taikymo, gyventojams papildomi mokesčiai nebus priskaičiuoti, tiesiog pasikeis name viso suvartoto šilumos kiekio paskirstymo tvarka.

 

        Pirmas svarbus pakeitimas – gyventojų sąskaitose atsiras papildoma eilutė su pavadinimu „Nepaskirstyto karšto vandens šiluma“. Tai yra naujovė ne tik gyventojams, bet ir šilumos tiekėjams. Taip yra sugalvota ir patvirtinta Komisijos.
Kaip susidarys „Nepaskirstyto karšto vandens šiluma“ kiekviename name? Daugiabučiame name visas suvartotas karšto vandens kiekis bus nustatomas pagal geriamojo vandens apskaitos prietaiso, įrengto pastate prieš karšto vandens ruošimo įrenginius, rodmenis. Šį vandens kiekį padauginus iš Komisijos nustatytos šilumos normos vienam kub. metrui vandens pašildyti, bus gaunamas visas name tą mėnesį sunaudotas šilumos kiekis karštam vandeniui ruošti. Gyventojų (vartotojų) deklaruotą karšto vandens kiekį arba gyventojams dėl tam tikrų priežasčių jo nedeklaravus, tačiau pagal vandens naudojimo normas paskaičiuotą karšto vandens kiekį, padauginus iš Komisijos nustatytos šilumos normos vienam kub. metrui vandens pašildyti, bus gaunamas gyventojų faktiškai sunaudoto karšto vandens šilumos kiekis. Abiejų šių šilumos kiekių skirtumas ir bus „nepaskirstyto karšto vandens šiluma“, kuri pagal Komisijos metodą gyventojams, butų savininkams bus paskirstoma proporcingai buto (patalpų) plotui ir tai matys kiekvienas buto savininkas sąskaitose už šilumą ir karštą vandenį atskiroje sąskaitos eilutėje pavadinimu „Nepaskirstyto karšto vandens šiluma“. Kartojame, kad tokią šilumos paskirstymo tvarką patvirtino Komisija. Pažymėtina, kad iki šiol „nepaskirstyto karšto vandens šilumos“ kiekis, vadovaujantis galiojančiais metodais, žiemą buvo pridedamas prie šildymo, vasarą prie cirkuliacijos („gyvatuko“). Gyventojai ir anksčiau apmokėdavo už visą suvartotą šilumą karštam vandeniui ruošti, tik buvo kita paskirstymo tvarka.
        Antras pakeitimas – šildymo sezono metu kitaip bus skaičiuojamas mokestis už karšto vandens cirkuliaciją („gyvatuką“). Iki šiol šildymo sezono metu kiekvienam butui, kuriame karšto vandens cirkuliaciniame vamzdyje įrengtas „gyvatukas“, buvo priskiriamas Komisijos nustatytas pastovus šilumos kiekis 160 kWh/mėn. Vadovaujantis nauja tvarka, kiekvienam daugiabučiui namui bus suskaičiuotas ir išvestas vidutinis šilumos kiekis karšto vandens cirkuliacijai iš ne mažiau kaip trijų 2017 m. ne šildymo sezono (vasaros) mėnesių. Jis gali susidaryti pavyzdžiui 145 kWh/butui/mėn. arba 96 kWh/mėn, ar kitoks. Šis šilumos kiekis konkrečiam namui bus taikomas viso šildymo sezono metu, kiekvieną mėnesį tas pats, iki kiekvieno šildymo sezono pabaigos. Todėl nuo 2017–2018 m. šildymo sezono mokestis už „gyvatuką“ kiekvienam daugiabučiam namui bus skirtingas. Pagal Komisijos patvirtintus šilumos paskirstymo metodus galimi ir kiti mokesčio už karšto vandens cirkuliaciją apskaičiavimo būdai, tačiau vieną iš jų turi pasirinkti kiekvieno konkretaus namo šilumos vartotojai teisės aktų nustatyta tvarka. Jei nepasirenkamas kitas mokesčio už karšto vandens cirkuliaciją apskaičiavimo būdas, gyventojams taikomas šis aprašytas.

 

        Šilumos paskirstymo metodų rengimą ir taikymą reglamentuoja Komisijos prieš metus patvirtintos naujos „Šilumos paskirstymo metodų rengimo ir taikymo taisyklės“. Kaip ir anksčiau, Komisijos rekomenduojamą šilumos paskirstymo metodą, labiausiai atitinkantį pastato šildymo ir karšto vandens sistemos tipą bei šilumos pirkimo-pardavimo vietoje ir (ar) ties tiekimo–vartojimo riba įrengtus atsiskaitomuosius šilumos apskaitos prietaisus, pasirenka šilumos ir (ar) karšto vandens vartotojai, pastato bendraturčiai. Pastato bendraturčiams nepriėmus sprendimo dėl šilumos paskirstymo metodo pasirinkimo, šilumos paskirstymo metodą, parenka šilumos tiekėjas.