DUK

Šilumos ūkio įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad karšto vandens apskaitos prietaisus daugiabučio namo butuose ir kitose patalpose įrengia, prižiūri ir jų patikrą atlieka karšto vandens tiekėjas, jeigu iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytose karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo, priežiūros ir patikros daugiabučio namo butuose ir kitose patalpose sutartyse nenumatyta kitaip.

Šių apskaitos prietaisų įrengimo, priežiūros ir patikros sąnaudos įtraukiamos į karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį. Pažymėtina, kad pagal Šilumos ūkio įstatymo 15 straipsnio 3 dalį karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį nustato savivaldybės taryba, vadovaudamasi Atsiskaitomųjų karšto vandens paskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio skaičiavimo metodika, patvirtinta 2009 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. O3-105 (toliau –Metodika). 

Metodikos 7 punkte yra pateikta atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo sąvoka. Vadovaujantis šia Metodikos nuostata, atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimas – atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimas, tinkamos jų techninės būklės ir nustatyto matavimų tikslumo užtikrinimas, patikros organizavimas. 

Metodikos 14 punkte numatyta, jog karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį savivaldybės taryba nustato veiklos plano vykdymo laikotarpiui. 

Metodikos 12 punkte veiklos planas apibrėžiamas kaip apskaitos prietaisų aptarnavimo paslaugas teikiančio subjekto parengtas dokumentas, kuriame nurodyti per subjekto pasirinktą ir su savivaldybės institucija suderintą laikotarpį planuojami atlikti apskaitos prietaisų aptarnavimo darbai, plėtra, šio plano įgyvendinimui reikalingos lėšos ir finansavimo šaltiniai. Atkreiptinas dėmesys, kad apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestis grindžiamas būtinųjų sąnaudų susigrąžinimo principu, todėl minėto mokesčio netaikymas galimai neleistų įvykdyti veiklos plano, nes nebūtų gautos plane numatytos lėšos, reikalingos apskaitos prietaisų aptarnavimo paslaugai teikti. Vadovaujantis 

Metodikos 21 punktu, apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestis gali būti nustatomas arba eurais vartotojui per mėnesį, arba eurais per mėnesį už apskaitos prietaisą. Apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestis, taikomas eurais per mėnesį, nustatomas metines skaitiklių priežiūros sąnaudas dalinant iš 12 mėnesių, todėl yra mokamas vartotojų kas mėnesį net jei vartotojai išvykę, o karšto vandens apskaitos prietaisai nenaudojami. Karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestis yra pastovus ir nepriklauso nuo suvartoto karšto vandens kiekio. Karšto vandens tiekėjui įrengus karšto vandens apskaitos prietaisus gyventojų butuose, gyventojai turi mokėti šių prietaisų aptarnavimo mokestį.

Nepaisant to, jog dalis daugiabučio namo, kuriame įrengta šildymo sistema su individualiais apskaitos prietaisai butuose, gyventojų, taupydami šildymą, visiškai užsuka termostatinius ventilius arba palieka minimaliai atsuktą termostatinį ventilį, šių gyventojų butuose laikosi norminė ar artima norminei patalpų oro temperatūra (vadovaujantis LIETUVOS HIGIENOS NORMA HN 42:2009 „GYVENAMŲJŲ IR VISUOMENINIŲ PASTATŲ PATALPŲ MIKROKLIMATAS“ 1 lentelės 1 punktu, šaltuoju metų laikotarpiu gyvenamosiose patalpose turi būti palaikoma 18-22 °C temperatūra).

Taip yra todėl, kad į šių gyventojų butus per vidines pertvaras patenka šiluma iš gretimų butų ir patalpų. Tokiu atveju butas apšildomas, tačiau už minėtą šilumą apmoka gretimų butų savininkai. Pažymėtina, jog pagal fizikos dėsnius esant temperatūrų skirtumui patalpose šiluma juda ten, kur oro temperatūra yra žemesnė. Vadinasi, jei buto savininkas bute palaikys nustatytą minimalią 18 °C ar žemesnę temperatūrą, šilumos kiekis iš gretimų butų ar patalpų, kuriuose temperatūra bus aukštesnė nei jo palaikoma temperatūra, judės į jo butą ir temperatūra bute taip pat bus aukštesnė.

Atsižvelgiant į tai, ir siekiant, kad šilumos vartotojai nesišildydami arba šildydamiesi minimaliai tuo nepiktnaudžiautų, buvo įvesta tolygaus šildymo sąlyga, užtikrinanti, kad šilumos vartotojas, visai nešildęs savo buto, ar šildęs jį minimaliai, apmokėtų už šilumos kiekį, kuris pateko į jo butą iš gretimų butų ar patalpų, t.y. tolygaus šildymo sąlyga leidžia įvertinti šilumos kiekį, kurį gyventojas, pats nesišildydamas, arba šildydamasis minimaliai, suvartojo gretimų butų ir (ar) patalpų sąskaita.

Atkreiptinas dėmesys, jog kuo mažiau šildosi visi šilumos vartotojai, tuo mažesnė yra tolygaus šildymo sąlyga, todėl gyventojai, taupantys šilumą savo bute mažina šilumos suvartojimą - šilumos kiekį, tenkantį pastato vienam kvadratiniam metrui naudingojo ploto šildyti, o kartu ir tolygaus šildymo sąlygą, kas lemia mažesnius mokėjimus už šilumą.

Mokestis už šilumos kiekį karšto vandens temperatūrai palaikyti nustatomas pagal šilumos paskirstymo metodą vartotojui apmokėti priskirtą šilumos kiekį padauginus iš šilumos kainos. Vadovaujantis Komisijos rekomenduojamais šilumos paskirstymo metodais, šilumos kiekis karšto vandens temperatūrai palaikyti šildymo ir nešildymo sezono metu nustatomas skirtingai. Tam įtakos turi faktas, kad šildymo sezono metu pastate suvartotas ir vartotojams pagal Komisijos patvirtintus šilumos paskirstymo metodus skirstomas šilumos kiekis susideda iš trijų dedamųjų:

1) šilumos kiekio pastatui šildyti,
2) šilumos kiekio karštam vandeniui paruošti
3) šilumos kiekio cirkuliacijai,

o ne šildymo sezono metu iš dviejų -

1) šilumos kiekio karštam vandeniui paruošti
2) bei šilumos kiekio cirkuliacijai.

Nešildymo sezono metu šilumos kiekis cirkuliacijai yra skaičiuotinas. Kai visuose butuose įrengta vienoda karšto vandens tiekimo sistema, vartotojui priskiriamas apmokėti šilumos kiekis cirkuliacijai apskaičiuojamas iš pastate suvartoto ir įvadiniu šilumos apskaitos prietaisu užfiksuoto šilumos kiekio atimant pastate suvartotą šilumos kiekį karštam vandeniui ruošti bei gautą šilumos kiekį dalinant iš butų skaičiaus. Tais atvejais, kai butuose įrengta nevienoda karšto vandens sistema, vartotojui priskiriamas apmokėti šilumos kiekis cirkuliacijai apskaičiuojamas pastate suvartotą šilumos kiekį cirkuliacijai dauginant iš priskyrimo koeficiento, kuris nustatomas vartotojo buto karšto vandens sistemos cirkuliacijos normatyvą dalinant iš visų vartotojų karšto vandens sistemų cirkuliacijos normatyvų sumos.

Šildymo sezono metu šilumos kiekis cirkuliacijai nustatomas vadovaujantis nešildymo sezono metu faktiškai pastate suvartoto šilumos kiekio cirkuliacijai duomenimis. Šis cirkuliacinės sistemos galios nustatymo būdas yra pagrindinis ir taikomas kol vartotojai nepasirinks ir neįgyvendins kitų šilumos paskirstymo metoduose reglamentuotų pastato cirkuliacinės sistemos galios nustatymo būdu. Pagal šį būdą, šildymo sezono metu, šilumos tiekėjas, naudodamasis ne mažiau nei trijų nešildymo sezono mėnesių faktiniais šilumos kiekio cirkuliacijai duomenimis, apskaičiuoja kiekvieno mėnesio pastato cirkuliacinės sistemos galias ir išveda tų galių vidurkį.

Šilumos priskyrimo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti teisiniai pagrindai išdėstyti Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse bei Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatyme. Vadovaujantis Civilinio kodekso 4.76 straipsniu, kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms.Šilumos ūkio įstatymo 25 straipsnyje nurodyta, kad daugiabučio namo, prijungto prie centralizuotai tiekiamos šilumos tinklo, butų ir kitų patalpų savininkai apmoka jiems tenkančią dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nepaisant to, kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos.

Taigi daugiabučio namo butų savininkai turi dvejopą padėtį šilumos energijos vartojimo atžvilgiu. Kaip vartotojas, abonentas turi apmokėti už tiek energijos, kiek suvartojo savo poreikiams. Kartu jis yra šilumos kiekio vartotojas ir kita prasme - kaip turto savininkas. Tiekiama į namą šilumos energija yra naudojama bendrosioms patalpoms šildyti. Visa energija, tiekiama į namą, turi būti apskaitoma ir pagal įstatymą paskirstoma. Dalis energijos apmokama kaip suvartota konkrečių vartotojų, kita (bendrų patalpų šildymas, karšto vandens temperatūros palaikymas) - turi būti apmokėta kaip namo savininkų. Ši dalis tarp bendraturčių paskirstoma pagal nuosavybės dalį gyvenamajame name, nes, kaip jau buvo minėta, pagal Civilinio kodekso 4.76 straipsnio nuostatas kiekvienas iš bendraturčių atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), proporcingai savo daliai, taip pat privalo mokėti išlaidas jam išlaikyti.

Daugiabučio namo bendrasavininkai privalo mokėti už bendrųjų patalpų šildymą, net ir tuo atveju, jei laiptinėse yra atjungti radiatoriai, taip yra, todėl, kad šiluma į namo butus tiekiama šilumos energijos vamzdynu. Šilumos vamzdynu tekantys šilumos energijos srautai apšildo visas namo konstrukcijas ir ertmes nuo apatinio aukšto grindų iki viršutinio aukšto lubų, taip pat bendrojo naudojimo laiptines.

Sąskaitos dydis ar mokėjimas už daugiabučio buto šildymą iš esmės priklauso nuo dviejų veiksnių: šilumos kilovatvalandės kainos ir suvartoto šilumos energijos kiekio.

Šilumos kilovatvalandės kaina yra nustatyta ir taikoma vienoda visiems vieno šilumos tiekėjo vartotojams.

Daugiabučio namo suvartojamos šilumos kiekis priklauso nuo trijų faktorių: namo būklės, temperatūrinio šilumos tiekimo režimo ir oro temperatūros. Net ir esant tai pačiai lauko temperatūrai, daugiabučio namo šilumos suvartojimas gali kisti dėl likusių dviejų faktorių (galbūt per metus kai kuriuose butuose buvo prijungti papildomi radiatoriai ir taip išbalansuota vidaus šildymo sistema, dėl ko vienuose butuose buvo šalčiau, bet siekiant užtikrinti visiems higienos normas atitinkantį šildymą, į namą paduota daugiau šilumos ir pan.).

Konkretaus daugiabučio namo šilumos suvartojimo augimo analizę turėtų pateikti namo administratorius ir pasiūlyti sprendimo būdus, kaip sumažinti šilumos poreikį.

Šilumos ir (ar) karšto vandens kainos grindžiamos tiekėjo būtinomis (valstybės normuojamomis) šilumos ar karšto vandens ruošimo (pirkimo), perdavimo, įvadinių atsiskaitomųjų šilumos ir (ar) karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo, priežiūros ir patikros, sąskaitų (mokėjimo pranešimų) už šilumą ir (ar) karštą vandenį parengimo ir pateikimo vartotojams bei apskaitos sąnaudomis.

Turto nuomos mokesčiai ir kitos sąnaudos, nesusijusios su šilumos ir (ar) karšto vandens tiekimo veikla, negali būti įtraukiamos į šilumos ar karšto vandens kainas. Į šilumos ar karšto vandens kainas negali būti įtraukiamos jokios sąnaudos, susijusios su pastatų vidaus šildymo (įskaitant ir šilumos punktus) ir karšto vandens sistemomis.

Jei sąskaitą apmokėjote pavėluotai, tai šis mokėjimas bus įvertintas kitoje sąskaitoje. Mokant antrą kartą tą patį mėnesį, jau sumokėtą sumą atimkite.

Rodmenis galite deklaruoti paskambinę tel.  +370 421 61139 ,el. paštu pakruojo.siluma@gmail.com arba savitarnos svetainėje .

Karšto vandens skaitiklių metrologinė patikra galioja šešerius metus. 

Jeigu sugedo ar reikia užplombuoti jūsų bute įrengtą karšto vandens skaitiklį, kreipkitės tel. +370 421 61139

Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. gruodžio 29 d. įsakymą Nr. V-1081 LIETUVOS HIGIENOS NORMA HN 42:2009 „GYVENAMŲJŲ IR VISUOMENINIŲ PASTATŲ PATALPŲ MIKROKLIMATAS“ Gyvenamųjų patalpų ir lankytojams skirtų visuomeninių patalpų mikroklimato parametrų ribinės vertės:

Gyvenamųjų patalpų ir lankytojams skirtų visuomeninių patalpų mikroklimato parametrų ribinės vertės  

Gali būti, kad dėl įvairių priežasčių sutriko cirkuliacija karšto vandens stovuose (užsinešė stovai, neveikia cirkuliacinis siurblys ir kt.).

Vartotojas turi kreiptis į pastato šilumos ir karšto vandens tiekimo sistemų prižiūrėtoją.

Jei pastatą eksploatuoja UAB „Pakruojo šiluma“, paskambinkite tel. +370 421 61139, kad būtų užregistruota jūsų problemą, ir kad galėtume greičiausiu laikų gedimą pašalinti. 

Mažas pajamas gaunantys šilumos vartotojai, norėdami gauti kompensacijas už būsto šildymą ir karštą vandenį, turi kreiptis į Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių. 

Šildymo sezono metu kompensacija už būsto šildymą teikiama, kai išlaidos už būsto šildymą viršija 10 procentų pajamų skirtumo. Pajamų skirtumo dydis apskaičiuojamas iš šeimos pajamų, gaunamų per mėnesį atėmus valstybės remiamas pajamas. 

Bute registruotam ir gyvenančiam vienam asmeniui, pajamų skirtumo dydis apskaičiuojamas iš vieno asmens gaunamų per mėnesį pajamų atėmus 3 kartus didesnes valstybės remiamas pajamas. Kompensacija skaičiuojama, kai naudingas būsto plotas ne didesnis už įstatyme nurodytus normatyvus. 

Naudingojo būsto ploto normatyvas būste gyvenamąją vietą deklaravusiems arba būstą nuomojantiems asmenims yra:

• 50 kvadratinių metrų vienam gyvenančiam asmeniui;
• 38 kvadratiniai metrai pirmam bendrai gyvenančiam asmeniui;
• 12 kvadratinių metrų antram bendrai gyvenančiam asmeniui;
• 10 kvadratinių metrų trečiam ir kiekvienam paskesniam bendrai gyvenančiam asmeniui.

Karšto vandens normatyvas būste gyvenamąją vietą deklaravusiems arba būstą nuomojantiems asmenims yra:

• 1,5 kubinio metro pirmam bendrai gyvenančiam asmeniui arba vienam gyvenančiam asmeniui per mėnesį;
• 1 kubinis metras antram bendrai gyvenančiam asmeniui per mėnesį;
• 0,5 kubinio metro trečiam ir kiekvienam paskesniam bendrai gyvenančiam asmeniui per mėnesį.

Pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintą formą kompensacijos apskaičiavime už būstui šildyti tiekiamą šilumą dalyvauja būsto bendras naudingas plotas ir faktinis šilumos kiekis tenkantis naudingojo būsto ploto kvadratiniam metrui šildyti. Esant viršytam bent vienam iš šių dydžių, kompensacija apskaičiuojama nuo išlaidų paskaičiuotų už normatyvinius dydžius atėmus 10 procentų pajamų skirtumo dydį. Normatyvinis (maksimalus) šilumos kiekis naudingojo būsto ploto vienam kv. metrui šildyti nustatomas vadovaujantis 2018-10-16 d. Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nutarimu Nr. O3E-329 patvirtinta metodika.  

Karšto vandens išlaidos nepasiturintiems gyventojams kompensuojamos, kai karšto vandens, kurio kiekis ir šilumos sąnaudos ne didesni už įstatyme nustatytus normatyvus, išlaidų dalis viršija 5 procentus bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamas.

Faktiniam kiekiui viršijus įstatyme nurodytus normatyvinius dydžius kompensacijos skaičiavimui imamos išlaidos, paskaičiuotos už normatyvinį karšto vandens kiekį ir normatyvinį šilumos kiekį karšto vandens temperatūrai palaikyti, atėmus 5 procentus gyvenamąją vietą deklaravusių ar būstą nuomojančių asmenų pajamų.

Pasitikrinkite galimybę gauti kompensaciją už šildymo ir karšto vandens išlaidas skaičiuoklėje spis.lt. 

Pagal Lietuvoje galiojančias higienos normas, gyvenamosiose patalpose šildymo sezono metu turi būti užtikrinama ne mažesnė nei 18C temperatūra.

Tačiau gyventojai turi teisę reguliuoti šilumą pagal savo poreikius. Tad jeigu Jums per šalta arba per karšta, pirmiausia reikėtų kreiptis į namo vidaus šildymo sistemas prižiūrinčią įmonę arba namo administratorių.

Šilumos vartotojas, turintis įsiskolinimą ar finansinių sunkumų, turėtų kreiptis į UAB „Pakruojo šiluma“, dėl suderinimo pagal vartotojų finansines galimybes bei bendrovės interesus atitinkančias skolos grąžinimo sąlygas.

Susidarius skolai galima:

rašyti el. paštu pakruojo.siluma@gmail.com.
skambinti tel. +370 421 61139;
atvykti į UAB „Pakruojo šiluma“, nurodytu adresu Saulėtekio g. 34, Pakruojis.

Nesumokant skolos, yra skaičiuojami delspinigiai, palūkanos, bylinėjimosi bei vykdymo administravimo išlaidos (žyminis mokestis, procesinės palūkanos, antstolio administravimo ir kitos išlaidos).

Daugiabučių gyventojai už jų būstams tiekiamą šilumą, karštą vandenį bei sistemų priežiūros paslaugas atsiskaito kiekvieną mėnesį pagal pateiktus mokėjimų už šilumą pranešimus. Šilumos tiekėjas iki mėnesio 12 dienos pateikia butų ir kitų patalpų savininkams mokėjimų pranešimus už praėjusį mėnesį.

Gavęs pranešimą vartotojas turi sumokėti iki einamojo mėnesio paskutinės dienos. Pavyzdžiui, už vasario mėnesio šildymą reikia sumokėti iki kovo mėnesio paskutinės dienos.

Laiku neapmokėjus sąskaitos skaičiuojami delspinigiai.

Sąskaitas už šilumą vartotojai gali apmokėti už nustatytą įmokų priėmimo mokestį Perlo terminaluose, Maxima parduotuvių kasose, Lietuvos pašte.

Internetu
"Perlas Go mobiliojoje programėlėje"
"Ignitis savitarnos svetainėje"

UAB "Pakruojo šiluma" savitarnos svetainėje

Jei Jūs esate Swedbank AB, Luminor bank AS, AB Šiaulių banko internetinės bankininkystės paslaugų vartotojai, mokesčius už šilumą bei suvartotą karštą vandenį galite apmokėti:
Swedbank, AB A.s. LT35 7300 0100 0255 3727
Kasdienės paslaugos - Įmokos. Pasirinkti paslaugos teikėją UAB „Pakruojo šiluma“
Luminor Bank AS  A.s LT83 4010 0456 0001 0357
Apmokėjimo veiksmai: Mokėjimai - Už paslaugas. Pasirinkti paslaugos teikėją UAB „Pakruojo šiluma“
AB Šiaulių bankas A.s LT08 7181 4000 1846 7416
Apmokėjimo veiksmai: Mokėjimai - Už paslaugas. Pasirinkti paslaugos teikėją UAB „Pakruojo šiluma“

Sąskaitos yra išsiuntinėjamos einamąjį mėnesį nuo 8 d. iki 15 d.

Negavus sąskaitos, kreipkitės į UAB „Pakruojo šiluma“ tel. +370 421 61139.

Mokėtiną sumą galite sužinoti:

1. Prisijungę prie savitarnos svetainės;
2. Gavę pranešimą elektroniniu paštu apie sąskaitos pateikimą;
3. Paskambinę telefonu + 370 421 61139

Detalią informaciją apie priskaitymą, skolą ar permoką rasite sąskaitoje prisijungę prie savitarnos svetainės.