Kaip taupyti šilumą

Tinkamai sureguliavę šilumos punktą, sąskaitas už šildymą galite sumažinti bent 10 procentų . Gyventojai už šilumos ir karšto vandens sistemų priežiūrą kiekvieną mėnesį atsiskaito su prižiūrėtoju ir turi teisę reikalauti iš jo kokybiškų paslaugų: šilumos mazgo įrenginių tinkamos techninės būklės palaikymo ir optimalaus gyventojų poreikius atitinkančio energijos vartojimo grafiko nustatymo automatizuotame šilumos punkte.

Pastate subalansavus vidaus šildymo ir karšto vandens sistemą, neperšildant butų, taip pat galima sumažinti šilumos kiekio patalpų šildymui poreikį.

UAB „Pakruojo šiluma“ siūlo šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros paslaugą, jei pageidaujate apie šią paslaugą sužinoti daugiau, maloniai prašome kreiptis tel. +370 421 611 39 .

- Užsandarinkite langus. Plyšius tarp stiklo ir lango rėmo bei tarp lango rėmo ir sienos užsandarinkite silikoninėmis ar kitomis izoliacinėmis medžiagomis. Sandarinti reikia ne tik lango rėmus, bet ir stiklą. Jei tinkamai sandarinti langai, būstas bus geriau apsaugotas nuo šalčio, skersvėjų ir gatvės triukšmo, o kambaryje temperatūra pakils.

- Įstiklinkite balkonus ir lodžijas. Tai sumažins šalto oro skverbimąsi į butą, todėl oro temperatūra gretimame kambaryje išliks normali ir vėjuotą dieną, be to, pagerės garso izoliacija. Balkonuose ir lodžijose įrenkite medines grindis ir po jomis paklokite izoliacinės medžiagos sluoksnį.

- Neužstatykite radiatorių baldais ir dekoratyvinėmis grotelėmis. Neuždenkite radiatorių užuolaidomis. Tai trukdo šilumai sklisti į kambarį.

- Patalpas vėdinkite kelis kartus per dieną pilnai atidarę langus ir sudarę trumpalaikį skersvėjį, kuris pakankamai išvėdintų patalpą, padėtų išvengti drėgmės ir kvapų kaupimosi. Geriau vėdinti intensyviai, bet trumpai, negu vėdinti ilgą laiką. Išeidami iš kambario uždarykite langus ir orlaides. Tai leis namuose palaikyti pastovią temperatūrą. Prieškambario, laiptinės ir kitų šaltų patalpų duris laikykite uždarytas.

- Saulėtomis rudens/žiemos/pavasario dienomis atitraukite užuolaidas ir žaliuzes – leiskite saulės spinduliams apšviesti ir pašildyti Jūsų būstą.

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija konstatuoja, kad Lietuvoje daugelio neatnaujintų (nerenovuotų) daugiabučių gyvenamųjų namų, pastatytų iki 1993 m., vidaus šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos, priklausančios namo butų (patalpų) bendraturčiams, vis dar neatitinka privalomųjų reikalavimų: jos dažnai išbalansuotos, butuose (patalpose) įrengti neprojektiniai šildymo prietaisų paviršiai, vamzdynai susidėvėję, pažeisti korozijos.

- Sutvarkyti daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo šilumos energijos tiekimo vamzdyną – užtikrinti sandarumą, izoliuoti.

- Pasiekti, kad butų (patalpų) šildymo prietaisų paviršiaus plotas atitiktų projektui. Tam, kad namo šildymo sistema būtų subalansuota, reikia, kad radiatorių ir (ar) jų sekcijų kiekviename bute būtų tiek, kiek numatyta namo šildymo sistemos projekte. Dėl šildymo sistemos išbalansavimo šilumos suvartojimas name yra neefektyvus – patalpų oro temperatūra skirtinguose butuose gali esmingai skirtis, kai kurie butai (patalpos) peršildomi, švaistant šilumos energiją, o kituose butuose (patalpose) šalta. Atstačius šildymo prietaisų skaičių į projekte nustatytą, pastate būtų naudojama mažiau šilumos ir patalpų oro temperatūra skirtinguose namo butuose būtų lygesnė.

- Gyventojų sąmoningumas šilumos sutaupymą daugiabučiuose gali sumažinti net iki 20 proc. (langų durų plyšių sutvarkymas, įprotis uždaryti lauko, koridorių duris ir panašiai). Tačiau efektyvus šilumos taupymas daugiabučiuose namuose įmanomas, tik jeigu visi gyventojai įsitrauks ir prisidės prie šilumos taupymo proceso.

Šildymo sistemos pertvarkymas įmanomas tik pasibaigus šildymo sezonui, būtent šiuo laikotarpiu daugiabučių namų vartotojams vertėtų aptarti, kokias priemones jie įgyvendins iki rudens, kad ateinantį šildymo sezoną butuose būtų užtikrinta komfortiška oro temperatūra, o išlaidos šildymui mažėtų.

Sąskaitos už šildymą suma tą patį mėnesį skirtinguose namuose gali skirtis iki 4-6 kartų. Šį skirtumą lemia skirtingas šilumos kiekis, suvartotas pastatų šildymui. Jei buto kvadratinio metro šildymui suvartojamos šilumos kiekis per mėnesį yra 20-25 kWh ir daugiau, reikėtų rimtai apsvarstyti galimybę atnaujinti daugiabutį namą. Efektyvesnis šilumos vartojimas ne tik sumažintų išlaidas šildymui, bet ir prisidėtų prie efektyvesnio energijos išteklių vartojimo, tuo pačiu mažintų šiltnamio efektą sukeliančius veiksnius.

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (nuorodos į teisės aktus)

Lietuvos Respublikos Energetikos ministerija (Kodėl verta taupyti energiją)

Europos Parlamentas. Energijos vartojimo efektyvumas

Energetikos ministerija. Energijos vartojimo efektyvumas

„Būsto modernizavimo asociacija“

Termogramoje išryškėja pastato vietos, pro kurias „išeina“ šiluma.

Vienas iš svarbiausių pastato vertės kriterijų yra jo šiluminės savybės. Atlikti tyrimai rodo, kad pro pastato sienas prarandama apie 50 proc., langus – 25 proc., lubas – 15 proc. ir grindis – 10 proc. šilumos. Žmogaus pojūčiai dėl oro srautų judėjimo gali būti apgaulingi, jie nerodo tikslios vietos. Atliekant termovizinį tyrimą galima pamatyti visus pastatų šiluminės izoliacijos trūkumus, įvertinti bendrą šiluminį režimą, kiekybiškai įvertinti atskirų zonų šilumos nuostolius, aptikti statybos defektus.

Nuo termovizoriaus iki termogramos ir termovizijos

Visi kūnai, kurių temperatūra yra aukštesnė už absoliutų nulį, išspinduliuoja įvairaus ilgio infraraudonųjų spindulių bangas. Įrenginiai, gebantys parodyti infraraudonosios spinduliuotės intensyvumo pasiskirstymą paviršiuje, vadinami infraraudonųjų spindulių kameromis arba termovizoriais.

Termovizoriumi gautas vaizdas vadinamas termograma. Termogramose naudojamos įvairių spalvų paletės, kuriose šviesesnės spalvos atitinka intensyvesnį infraraudonąjį spinduliavimą (taip pat ir aukštesnę menamą temperatūrą). Jei termovizoriuje įdiegtos radiometrinės savybės, tai, įvertinę matuojamo paviršiaus emisijos koeficientą, galime išmatuoti bet kurio taško temperatūrą bei gauti temperatūrų pasiskirstymą tame paviršiuje. Galimybė matyti temperatūrų pasiskirstymą paviršiuje per atstumą, nedarant įtakos pačiam paviršiui, atveria plačias galimybes įvairių įrenginių, komponentų bei objektų būklei nustatyti.

Termovizija – iš termovizoriaus gautos terminės informacijos supratimas ir analizė. Termovizinė nuotrauka tiksliai parodo šalčio kanalus ar plotus. Kartais net naujuose namuose sandūros, siūlės būna blogai izoliuotos. Analizuojant termogramą, galima tiksliai nustatyti problemines objekto vietas, kurias žinant, galima planuoti remontų eigą, tikslingai suplanuoti aptarnavimui reikalingas lėšas. Termovizinis tyrimas nepamainomas vertinant ugniai atsparių, šilumą izoliuojančių medžiagų efektyvumą, nusidėvėjimą, taip pat garo ir karšto vandens tiekimo sistemose nustatant pačių vamzdynų izoliacijos pažeidimo vietas.

Taigi termovizinė diagnostika gali būti atliekama iš išorės, siekiant nustatyti izoliacijų trūkumus, t.y. vietas, per kurias šiluminiai nuostoliai didžiausi, ir/ arba iš vidaus, siekiant nustatyti šaltas pastato vietas (šalčio tiltelius) ir tuo pačiu galimus rasos taškus.

Kada verta atlikti termovizinį tyrimą

Termovizinį sprendimą verta atlikti, jei sprendžiate, ar pilnai renovuoti pastatą, ar užteks tik pašalinti defektus. Šiuo atveju termovizinis tyrimas parodys, ar pastato išorinių konstrukcijų šiluminė varža yra tinkama, ar jas būtina renovuoti, taip pat bus nustatyti kiti pastato konstrukcijų defektai.

Termovizinis tyrimas pravers ir perkant butą, individualų namą ar kitą statinį. Jis parodys perkamo statinio būklę ir leis pirkėjui priimti teisingausią sprendimą.

Jei priimate pastatytą statinį iš statytojų, termovizinis tyrimas parodys statytojų darbo defektus, jei tokie yra ir leis laiku juos ištaisyti.

Termovizinis tyrimas taip pat bus naudingas, jei norite pasitikrinti savo statinio (individualaus namo, buto ar kt.) išorės atitvarų, durų, langų, stogo, šilumos punkto ir kt. kokybę ir galimus šilumos nuostolius. Po termoviziniame tyrime pateiktų išvadų galėsite ištaisyti defektus.

Namo termovizinė diagnostika atliekama, kai name yra įjungta šildymo sistema ir temperatūrų skirtumas tarp išorės ir vidaus ne mažesnis kaip 12 laipsnių.

Nekenksminga ir itin efektyvu

Atliekant termoviziją, visiškai nedaroma įtaka matuojamam paviršiui – tai nekontaktinis matavimas, atliekamas per atstumą. Ši galimybė suteikia daug privalumų – galima laikytis saugaus atstumo nuo elektros įrenginių komponentų, kuriais teka srovė, taip pat nuo įvairių besisukančių mechanizmų. Termovizoriumi galima ištirti sunkiai prieinamas ir pavojingas objekto vietas, nesukeliant pavojaus sau bei aplinkiniams. Pats termovizorius nespinduliuoja jokių spindulių, todėl nedaroma jokia įtaka tiriamam objektui.

Termozivinis tyrimas leidžia matuoti kelis ar keliasdešimt taškų, juos lyginti tarpusavyje, daryti temperatūrinius pjūvius, matuoti pasirinktų plotų vidutines temperatūras, išskirti tik dominantį temperatūros intervalą. Procesų temperatūrų pokyčius galima fiksuoti realiu laiku ir iki 0,1 ℃ tikslumu.