Ar renovuotų namų gyventojams didėja šildymo kaina?

Spartėjant daugiabučių namų renovacijai šalyje, visuomenėje vis pasigirsta nuogąstavimų, kad modernizavus pastatą, šildymo sąskaitos nesumažėja. Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) kartu su šios srities profesionalais aiškinasi, kaip yra iš tikrųjų.

„Dažnai tenka girdėti, kad žmones nuo daugiabučio renovacijos sulaiko nepasitikėjimas šilumos tiekėjais. Esą modernizavus pastatą, jie tyčia pakelia šilumos energijos kainą, kad neprarastų iki tol gautų pajamų. Tačiau tai mitas, kurį gali padėti išsklaidyti aiškesnis supratimas, kas sudaro šilumos kainą ir dėl kokių priežasčių laikui bėgant ji kinta“, – sako BETA direktorius Valius Serbenta.

Pastovūs ir kintantys kaštai

Šilumos kainą sudaro pastoviosios ir kintamosios sąnaudos. Pastarąsias sudaro kuras, elektra ir kitos medžiagos, reikalingos šilumos gamybai. Todėl jei po daugiabučio namo renovacijos sumažėja energijos poreikis, tai proporcingai sumažėja ir šios išlaidos – mažiau deginama kuro ir naudojama kitų resursų.

Tuo metu pastoviąsias sąnaudas sudaro būtinosios šilumos tinklų veiklos išlaidos, kurios po renovacijos laikinai padidėja, nes sunku taip greitai pritaikyti šilumos tinklų infrastruktūrą. Tačiau atnaujinus šilumos punktą, jis tampa kur kas efektyvesnis: šiluma tiekiama žemesnės temperatūros, efektyviau dirba įrenginiai ir ilgiau tarnauja vamzdynai, todėl šilumos kaina taip pat mažėja.

Kainų svyravimai

Paklaustas, kodėl vienų, net ir tame pačiame esančių renovuotų daugiabučių gyventojai gauna didesnes šildymo sąskaitas, nei kitų, Šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas sako, kad tą lemia daugelis veiksnių. „Didelę įtaką šildymo sąskaitoms turi sezonas – šaltuoju metų laiku už šildymą mokame brangiau, nes žema oro temperatūra lemia didesnį šilumos energijos kiekio sunaudojimą. Be to, padidėja ir kuro, naudojamo šilumos energijos gamybai, kaina, nes išauga jo paklausa“, – pasakoja V. Lukoševičius.

Vidaus vamzdynų sistemos subalansavimas, papildomi prijungti šildymo prietaisai, šilumos punkto automatizavimo lygis ir visą šį ūkį prižiūrinčios įmonės ar asmens kvalifikacija bei pastangos taip pat daro didelę įtaką šildymo sąskaitoms. Daugiabučių, kurie vis dar naudojasi sovietinio tipo elevatoriniais šilumos punktais, gyventojai paprastai gauna 7–15 proc. didesnes šildymo sąskaitas, nei tų, kuriuose jie pakeisti į automatizuotus.

V. Lukoševičius pažymi, kad visgi patį didžiausią poveikį šildymo sąskaitom turi pastato energetinė kokybė, todėl šilumos suvartojimas tame pačiame mieste gali skirtis iki 10 kartų.

Šilumos tiekimo tinklų atnaujinimas

„Investicijos į centralizuoto šilumos tiekimo (CŠT) sistemos vamzdynus labai didelės, tačiau būtinos, nes sukuria didžiulę socialinę-ekonominę naudą. Jos padeda efektyviau panaudoti saulės, aplinkos bei liekamosios energijos srautus. Taip pat reikšmingai padidina vamzdynų patikimumą ir ilgaamžiškumą, taip netiesiogiai sumažinant oro taršą, sergamumą ir paskatinant platesnį atsinaujinančio vietinio kuro panaudojimą“, – sako Šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas.

Tiesa, šios naudos neatsispindi reguliuojamoje kainodaroje ir tokios investicijos kuriam laikui gali padidinti galutinę šildymo kainą. Tačiau svarbu įvertinti, kad įgyvendinus šilumos tiekimo tinklų atnaujinimą pasiektos naudos yra ilgalaikės.

V. Serbenta pažymi, kad siekiant mažinti šilumos gamybos sąnaudas, savivaldybėms svarbu kuo kruopščiau derinti pastatų modernizavimą kartu su šilumos tiekimo sistemų atnaujinimu. „Efektyviausia, kai renovuojami pastatai grupuojami kvartalais, o ne „išmėtyti“ po visą miestą. Tokiu atveju, kartu su renovacija galima atnaujinti ir CŠT infrastruktūrą, kuri iš karto pritaikoma prie pasikeitusių šilumos vartotojų poreikių.“

Šilumos kaina – konkrečiam miestui V. Lukoševičius akcentuoja, kad pakelti kainą konkrečiam daugiabučiui – neįmanoma, nes ją Valstybinė kainų ir energetikos komisija, įvertinusi kintamuosius ir pastoviuosius kaštus, kas mėnesį nustato visam miestui ar net regionui.