Vasario mėnesio šildymo sąskaitų „šaltis“: kodėl jos bus didesnės?

Gyventojus pasieksiančios vasario mėnesio šildymo sąskaitos, greičiausiai, nenudžiugins. Jos bus gerokai didesnės negu sausio mėnesio, o dar didesnės lyginant su praeitų metų vasariu. 
Kodėl taip nutiko? 

Pagrindinė priežastis – šiemet vasaris buvo gerokai žiemiškesnis nei prieš metus. Jeigu 2024 metų vasaris buvo neįprastai švelnus (vidutinė mėnesio temperatūra Lietuvoje buvo +2,3 oC), šiemet nukrito iki -2,4 oC. Labai apytikriai vertinant, išorės oro temperatūros ilgalaikis sumažėjimas vienu laipsniu  padidina  šilumos  suvartojimą  patalpų  šildymui  apie  5  proc.  Tai  ir  buvo  svarbiausias faktorius nulėmęs apie 30 proc. didesnį šilumos suvartojimą šių metų vasarį negu prieš metus. Žinoma, kiekvienas pastatas yra skirtingo energetinio efektyvumo, todėl ir į klimato pokyčius gali reaguoti šiek tiek skirtingai. 

Antrasis faktorius, lemiantis šildymo sąskaitų dydį – šiluminės energijos vieneto kaina. Jeigu prieš metus vasario mėnesį vidutinė  šilumos kaina Lietuvoje buvo 7,47 ct/kWh, tai šiais metais šis rodiklis  padidėjo daugiau kaip 16 proc. ir siekė 8,7 ct/kWh. Tai pasekmė ne tik brangstančių šilumos tiekimo išteklių, bet ir pridėtas 9 proc. PVM mokestis, kuris prieš metus gyventojams buvo  kompensuojamas.  Šilumos  kaina  tiesiogiai  veikia  ne  tik  šildymo  sąnaudas,  bet  ir  karšto 
vandens bei jo temperatūros palaikymo sąnaudas.  

Jeigu lyginti šių metų sausio ir vasario mėnesių sąskaitas, pastebėtume, kad vėlgi turėjo įtakos švelnus  sausis  (vidutinė  temperatūra  siekė  +2,0oC).  Nors  vasaris  buvo  trumpesnis  mėnuo,  bet šiluminės  energijos  suvartota  pastatuose  apie  28  proc.  daugiau  negu  sausio  mėnesį.  Vidutinė šilumos  kaina  Lietuvoje  abu  mėnesius  buvo  panaši,  tad  šildymo  sąskaitos  pokytį  nulėmė klimatinis faktorius, nors situacija atskirose savivaldybėse ar miestuose gali skirtis (žr. lentelę)   

Pažymėtina,  kad  šilumos  kainų  mėnesinis  pokytis  gali  būti  įvairus  atskiruose  miestuose,  nes Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) reguliuoja ir nustato metines leistinas šilumos tiekimo pajamas kiekvienai reguliuojamai įmonei. Šilumos tiekėjai šias pajamas, būtinas veiklai užtikrinti,  surenka  per  12  kalendorinių  mėnesių.  Jeigu  išlaidos  kurui  yra  tiesiog  proporcingos šilumos poreikiui, tai viso ūkio eksploatavimo ir aptarnavimo sąnaudos išlieka pastovios kiekvieną mėnesį ir mažai priklauso nuo klimatinių sąlygų. Todėl, jeigu mėnuo buvo šaltesnis ir pajamų šilumos  ūkio  funkcionavimui  surinkta  daugiau,  tai  kitą  mėnesį  šilumos  kaina  mažinama.  Ir priešingai - po šiltesnio mėnesio gali tekti didinti šilumos kainas, kad surinkti leistinas pajamas, būtinas nepertraukiamo šilumos tiekimo užtikrinimui.  

 
Vidutiniai šildymo sąskaitų dydžiai vasario ir sausio mėnesiais  

Šilumos tiekimo sąnaudų pagrįstumą ir leistinų gauti metinių pajamų lygį nustato ir kontroliuoja valstybinis  energetikos  reguliatorius  VERT.  Dėl  reguliacinės  kainodaros,  grindžiamos  leistinų metinių pajamų ribojimu, šilumos kainų pokyčiai atskirose savivaldybėse kiekvieną mėnesį gali skirtis. Korektiškas šilumos kainų palyginimas galimas tik analizuojant vidutines metines šilumos kainas atskirose savivaldybėse.  

Prasidėjęs kovas paprastai yra paskutinis pilnas šildymo sezono mėnuo ir žada būti gana šiltas. Klimatinės sąlygos padės sutaupyti išlaidas kurui, iš trečiųjų asmenų perkamai šilumai, elektrai. Tačiau  nuo  to  nepriklauso  įrenginių  įsigijimui paimtos  paskolos,  jų  palūkanos,  eskploatacijos sąnaudos, darbo užmokestis, mokesčiai ir kitos išlaidos. Visa tai reikia apmokėti bet kuriuo atveju, todėl  negautos  pajamos  turės  būti  surenkamos  kitais  mėnesiais.    Dėl  šios  priežasties neverta sureikšminti kas mėnesį VERT skelbiamų šilumos kainų, o tikrą įmonės efektyvumą ir šilumos kainų lygį atspindi tik vidutinės metinės jų reikšmės.     

Dėl nurodytų ir panašių aplinkybių šilumos kainų pokyčiai gali būti skirtingi atskirose šilumos tiekimo įmonėse, tuo pačiu ir savivaldybėse. Pavyzdžiui, jeigu mieste yra nepriklausomų šilumos gamintojų, jie veikia ir pajamas daugiausiai užsidirba tik šalčiausiais mėnesiais, o vasarą tiekia labai  pigią  šilumą  iš  kogeneracinių  elektrinių  tarpusavyje  konkuruodami.  Dėl  to  Lietuvos didžiuosiuose miestuose būdingi dideli šilumos kainų skirtumai tarp žiemos ir vasaros mėnesių. Tuo tarpu, miestuose, kur nėra nepriklausomų šilumos gamintojų, ten šilumos kainos stabilesnės metų bėgyje. Tai atspindi mėnesiniai šilumos kainų pokyčiai, kurie yra gana skirtingi atskirose šilumos tiekimo įmonėse.  

VERT duomenimis, kovo mėnesį vidutinė šilumos kaina Lietuvoje mažės  apie 2,62 %. Didžiausia bus  „Nemenčinės  komunalininko“  (14,92  ct/kWh),  o  mažiausia  bendrovės  „Utenos  šilumos tinklai“  – 6,15 ct/kWh      

Orginalus LŠTA pranešimas „Vasario mėnesio šildymo sąskaitų „šaltis“: kodėl jos bus didesnės?“.

Pranešimo nuorodą www.lsta.lt „Vasario mėnesio šildymo sąskaitų „šaltis“: kodėl jos bus didesnės?“.